Hojanas (Thành Phố Hội An)
 |
Hojanas žymus savo istorinės architektūros paveldu. Dauguma pastatų yra XIX–XX a. tradicinės medinės architektūros, gausu pagodų, šventyklų, turgų, parduotuvėlių. Atkastos senovinio uosto liekanos. Veikia prekybos keramika, Sahuino kultūros muziejai.
Vietovė buvo gyvenama jau Sahuino kultūros laikais (II a. pr. m. e.). Miestas iškilo kraštą užvaldžius atvykėliams iš Malajų salyno čamams, kurie įkūrė Čampa valstybę. Jų valdymo metais (nuo I–II a.) miestas, tuomet vadintas Lamapfu (Lâm Ấp Phố), buvo vienas svarbiausių Pietryčių Azijos uostų, per kurį vyko prekyba prieskoniais ir kitomis prekėmis su Kinija, Malajų šalimis, Indija. Prekės į miestą keliavo ne tik iš visos Čampos, bet upėmis iš Laoso ir Kambodžos.
1535 m. čia uostą įkūrė portugalų keliautojas Antonijas de Farija. Portugalai ir kiti europiečiai miestą vadino Faifu (Faifo). 1595 m. jis atiteko Ngujenų dinastijai ir pradėtas vadinti Hojanu. Miestas išliko svarbiu uostu iki pat XVIII a. Tačiau nusilpus Ngujenų dinastijai Hojano reikšmė sumenko, o vėliau netoliese iškilo Danangas.
1999 m. Hojanas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Žemėlapis - Hojanas (Thành Phố Hội An)
Žemėlapis
Šalis - Vietnamas
 |
 |
| Vietnamo vėliava | |
Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| VND | Vietnamo dongas (Vietnamese đồng) | ₫ | 0 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| KM | Khmerų kalba (Central Khmer language) |
| ZH | Kinų kalba (Chinese language) |
| FR | Prancūzų kalba (French language) |
| VI | Vietnamiečių kalba (Vietnamese language) |